Aukso savybės – cheminės, fizikinės ir gydomosios

Tyrėjai nepasiekė bendro sutarimo, kaip Žemėje atsirado aukso atsargos. Šis nuostabus metalas, vadinamas tauriuoju ir tauriuoju, gamtoje yra gana retas. Iki šiol mokslininkai negali paaiškinti, kaip jis atsirado planetoje.

Dėl savo nepaprastų savybių auksas buvo naudojamas kaip valiuta, kaip kulto atributas ir kaip papuošalas. Ir iki šiol puošia ir palengvina žmogaus gyvenimą.

Aukso savybės

Fizinės savybės

Auksas kaip cheminis elementas žinomas nuo seno. Daugelis skirtingų laikų mokslininkų tyrinėjo šio tauriojo metalo savybes, aprašė, kaip jis atrodo. Neatsitiktinai daugelis ją lygino su saule – nė vienas metalas neturi tokios šiltos geltonos spalvos.

Auksas turi labai didelį tankį. Kitaip tariant, jis yra labai sunkus. Jei, pavyzdžiui, sveriamas aukso kubas ir geležies kubas, tai aukso kubas bus tris kartus sunkesnis už geležies kubą.

Šio metalo lydymosi temperatūra yra 1064 laipsniai, o jei ji yra aukštesnė, tada auksas išgaruos. Įdomu, kad išlydytas jis keičia spalvą ir tampa žalsvas.

Išskirtinė aukso savybė yra jo minkštumas. Nenuostabu, kad daugelis, norėdami įsitikinti, ar prieš juos yra aukso, įkando monetas ar grynuolius, nes ant tikro aukso liko pėdsakai.Būtent dėl ​​šio nuostabaus metalo minkštumo gaminant gaminius (monetas, papuošalus, indus ir kt.) buvo gaminami lydiniai, derinant jį su variu, sidabru, paladžiu.

Kitas geltonojo metalo bruožas – ypatingas kaliumas. Nekaitindami iš jo meistrai gali pagaminti plonas (0,1 mikrono) plokštes. Dėl šios savybės auksu puošiami ir šventyklų kupolai.

Šis taurusis metalas gana sėkmingai naudojamas ir mikroelektronikoje dėl mažo atsparumo, šilumos laidumo, atsparumo oksidacijai.

Be to, auksas geba atspindėti infraraudonuosius spindulius, todėl naudojamas lėktuvnešių ir laivų stiklui, astronautų šalmams gaminti.

Dmitrijaus Ivanovičiaus Mendelejevo lentelėje šis sunkusis metalas priklauso vienuoliktajai elementų grupei. Iki šiol yra gerai žinomi trisdešimt septyni jo izotopai, tačiau tik vienas iš jų randamas natūralioje aplinkoje.

Cheminės savybės

Cheminis šio metalo pavadinimas yra „aurum“ (sutrumpintai „Au“). Tai inertinė medžiaga, kuri nesąveikauja su kitomis natūraliomis medžiagomis, išskyrus gyvsidabrį (su juo susidaro amalgama). Auksas netirpsta šarmuose ir rūgštyse, nors gali ištirpti vandens regijoje (azoto ir druskos rūgšties mišinyje), o esant deguoniui – skystame brome ir vandeniniame cianidų tirpale. Norint atkurti gryną auksą, tereikia šiuos junginius pašildyti iki aštuonių šimtų laipsnių. Namuose to padaryti negalima, tačiau turime atsiminti: visi papuošalai (auskarai, žiedai, grandinėlės ir kt.) yra ne iš gryno aukso, o su priemaišomis, todėl jų sąveika su chloru, gyvsidabriu, jodu bus nepageidautina.

Dėl savo ypatingų savybių šis taurusis metalas plačiai naudojamas medicinoje.

Auksas kaip priemonė

Senovėje alchemikai sudarė ištisus traktatus apie gydymą auksu, apie tai rašė ir viduramžių tyrinėtojai. Šiandien viso pasaulio mokslininkai ir toliau tiria galimybę panaudoti šią nuostabią medžiagą pramonėje ir medicinos tikslais.

Nuo seniausių laikų auksas buvo laikomas vaistu nuo daugelio negalavimų. Pasak mūsų protėvių, jis malšino skausmą ir nervinę įtampą, suteikė žmogui jėgų.

Tradiciniai gydytojai auksą suteikia tokiomis gydomosiomis savybėmis:

• gali sumažinti uždegimą;
• gydo alergijas;
• gerina atmintį;
• normalizuoja medžiagų apykaitą organizme;
• ramina nervų sistemą;
• padeda stiprinti imuninę sistemą infekcijų metu;
• malšina galvos skausmą;
• padeda greitai susidoroti su Urogenitalinės sistemos ligomis (moterims).

Be to, aukso gaminių naudojimas yra jo gebėjimas suteikti žmogui pasitikėjimo savimi, apsaugoti nuo piktos akies ir žalos, kovoti su depresija.

Senovės gydytojų teigimu, norint išsigydyti nuo ligų, pakanka tik apsivilkti ir nešioti aukso dirbinius.

Tačiau nepamirškite, kad ne kiekvienas žmogus gali nešioti auksinius papuošalus nepakenkdamas savo sveikatai. Taip nutinka itin retai, tačiau pasitaiko atvejų, kai auksas neigiamai veikia šio tauriojo metalo savininko savijautą: gali pasireikšti alergija, sulėtėti plaukų augimas, ima gesti dantys, paūmėja lėtinės ligos. Jei atsiranda šie simptomai, tada, žinoma, geriau atsisakyti aukso nešiojimo arba bent jau jį apriboti.

Auksas ir magija

Šis taurusis metalas taip pat turi magiškų savybių.

Yra žinoma, kad nuo seno buvo gaminami auksiniai medalionai, vaizduojantys žvaigždę ar saulę. Šie talismanai gelbėjo dirbusius kasyklose nuo tragedijų, įskiepijo žmonėms tikėjimą saugumu, suteikė drąsos.

Kadangi auksas yra saulės metalas, jis gali paveikti stiprias asmenybes. Tai suteikia pasitikėjimo ir stiprybės. Tokiems zodiako ženklams kaip Liūtas, Avinas, Jautis pravartu nešioti auksinius papuošalus. Siekiant skatinti sveikatą ir pagerinti savijautą, auksas bus naudingas Skorpionams, Dvyniams, Šauliams, Vandeniams.

Manoma, kad aukso medalionus geriausia nešioti prie saulės rezginio – jie apsaugos nuo juodosios magijos poveikio.

Svarbiausia, žinoma, tikėti magiškomis šio metalo savybėmis.

Auksas natūralioje aplinkoje

Nedidelis aukso kiekis gali būti bet kurioje uolienoje, augaluose, gyvose būtybėse. Daug jo yra hidrosferoje, žemės paviršiuje, vandenyno ir jūros gelmėse (jų ten patenka iš požeminio vandens ir požeminio vandens). Žymiausi yra telkiniai Jungtinių Amerikos Valstijų pakrantėse, Europos pakrantėse, Karibuose ir Negyvosiose jūrose.

Auksas be priemaišų gamtoje yra labai retas, dažniausiai jis kasamas su vario, platinos, sidabro ar rodžio priemaišomis.

Amžinas grožio ir turto simbolis

Daugelio tyrinėtojų teigimu, putojantis metalas buvo pirmoji medžiaga, iš kurios žmonės pradėjo gaminti papuošalus ir namų apyvokos daiktus.

Kasinėjimų metu buvo rasti auksiniai neolito epochos (penktojo-ketvirtojo tūkstantmečio pr. Kr.) objektai!

Neatsitiktinai apie auksą buvo kuriami mitai ir legendos, rašomos knygos apie alchemikus, piratus, aukso ieškotojus.Ir iki šiol tai yra turto, grožio ir galios simbolis.

Aukso nuotrauka